- siektelėti
- síektelėti, -ėja, -ėjo dem. 1 siekti. 1. tr., intr. DŽ staigiai siekti ką netoli esantį: Síektelėjo ranka obuolio DŽ1. Síektelėjo pabučiuoti rankos NdŽ. Síektelėk su ranka, biškį pasistiepęs ant pirštų, gal pasieksi Vkš. Pagarbiai pasitraukiam, kad briedis nesumanytų kanopa siektelėti rš. 2. intr. kiek prisiliesti: Lėktuvas siektelėjo ratais žemės, pabėgėjo ir sustojo rš. 3. tr. trumpam nuvykti: O po to jis turėtų siektelėti Romą rš. 4. intr. prk. kiek paminėti (kokį dalyką, klausimą): Aš, žinoma, esu tikras istorijos nemokša, tai gal „šventvagiškai“ siektelėjau į jos sritį Vaižg. Síektelėti į praeitį NdŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.